Ilgaamžiškesnė apdaila dažniausiai liudija naudotus pavojingesnius tirpiklius

POSA5966.jpg

Nemaža dalis namų ūkio produktų, pradedant žymekliais ir baigiant baldų politūra, gali veikti centrinę nervų sistemą ir smegenis. namuose esančių medžiagų poveikis gali sukelti smegenų veiklos sutrikimus, nesugebėjimą susikaupti, atsipalaiduoti, net agresiją. Daugelis gydytojų jau tvirtina, kad daugumai vaikų diagnozuoti dėmesio, mokymosi, elgesio ir emociniai sutrikimai gali būti nulemti aplinkos toksinų poveikio. vaikai yra ypač jautrūs neurotoksiškiems chemikalams, nes jų smegenys ir centrinė nervų sistema tebesivysto. Oro taršos už namų sienų negalime kontroliuoti, tačiau pabandykime užkirsti kelią bent jau savo namuose. 

Grindų dangos. 

Tęsiame remontą, besirinkdami kuo natūralesnes ir mažiau pavojingas medžiagas. Vilčių ir svajonių, kad galima namų aplinką išgryninti visiškai, tikrai neturime. Sienas sutvarkę, keliaujame prie grindų. Natūralios grindys išties nuostabios, bet jos gali labai greitai tapti toksiškomis, mat apdailai panaudojami gamintojų rekomenduojami produktai. Juk visi siūlo ir perša ilgaamžiškumą. Natūralios grindys turi daugiau pranašumų nei kiliminė danga. Alergologai rekomenduoja kietmedžio grindis. Ypač jei kuris nors gyventojas alergiškas gyvūnų pūkeliams, dulkėms, erkėms, pelėsiams ar žiedadulkėms. Tiesa, nėra lengva surasti medienos, kuri būtų išauginta atgaminamu būdu. Simas van der Rynas, ekologinio dizaino instituo įkūrėjas, kviečia sumažinti namų, kuriems statyti buvo nupjauti medžiai, skaičių nuo 50 iki 80 proc., kad mūsų vaikai ir vaikaičiai galėtų matyti ir džiaugtis miškais, o ne kukurūzų laukais. Kai kur jau imtasi inicaityvos nebeleisti pardavinėti importuotos tropinių miškų medienos. Atgaminta mediena – tai mediena iš sąvartynų, nuvirtusių medžių, išardytų ar nugriautų pastatų. Žalia mediena – tai mediena, gaminama iš perdirbtų komponentų, dažniausiai epušės, tuopos, ji paprastai nelabai toksiška, sudaryta iš sudėtinių dalių be formaldehido. Todėl žalios medienos plokštė žymima kaip neteršianti gamtos. Taigi renkantis medienos rūšį reikėtų pagalvoti, kaip jis buvo augintas ir kaip buvo nukirstas. Mažiau išpopuliarėjusios ir vertinamos medžių rūšys gali būti lygiai tokios pat geros nei gerai visiems žinomos, kurių atsargos jau labai ribotos. Štai JAV daugiausia iškertama raudonųjų ir baltųjų ąžuolų, tuopų, klevų, uosių, vyšnių, alksnių. Geri reti pakaitalai: Brazilijos tikmedžiai, Patagonijos dalbergijos, baltamedžiai, manu, nispero, pikvajos. Visa tai galima rasti www.certifiedwood.org.

Tačiau prie medienos dar grįšime kalbėdami apie baldus. Dabar grįškime prie grindų. Saugiausios grindų dangos – iš medžio, skalūno, marmuro, plytų ar keraminių plytelių. Tik čia reikės budrumo renkantis apdailos medžiagas – kad dažai nebūtų toksiški, sandarinimo glaistai neturėtų lakiųjų organinių junginių. Kitos grindų alternatyvos: bambukas, natūralus linoleumas, natūralus kamštis, dekoratyvinis betonas.

Bambuko grindys. Bambukas – medinė žolė, kuri yra greitai atkuriama alternatyva medžiui. Jis auga trečdaliu greičiau nei medis. Bambuko stiprumo ir svorio santykis toks, kad jis naudojamas stogų karkasams gaminti. Bambukas 27 proc. kietesnis už raudonąjį ąžuolą. Bambuko grindų negalima vaškuoti. Negalima valyti šarminiais valikliais, vandeniniais tirpalais, nes vanduo nublukina apdailą. Kaitintas bambukas būna tamsesnės spalvos.

Natūralus linoleumas. Tikro linoleumo grindys ilgai tarnauja. Jos pagamintos iš greitai atsinaujinančių išteklių – sėmenų aliejus, linų sėklos, pušų guma, dulkių „miltai“, kamštis, kalkakmenių miltai, džiutas. Atsargiai, didžioji dalis linoleumo grindų yra pagaminta iš vinilo. Todėl perkant reikia pabrėžti, kad ieškote, natūralaus linoleumo. Mat, tam tikri aliejai iš tokių grindų išskiia dujas, kurios gali erzinti jautresnius žmones. Natūralus linoleumas du kartus atsparesnis už vinilinį. Juo smagu vaikščioti, jis slopina garsą. Valyti reikėtų drėgnai, vengiant šarminių medžiagų – kepimo, skalbimo sodos, borakso.

Natūralus kamštis. Kamščio medis auga Ispanijoje ir Portugalijoje. Išorinis žievės sluoksnis gali nepertraukiamai ataugti kas 9 m. be žalos medžiui. Kamštinės grindys tamprios, atsparios. Jos nepūva, nes jose yra natūrali vaškinė medžiaga. Tačiau į kamštį dažnai pridedama sintetinių chemikalų – poliuretano. Kai kurie gamintojai juo specialiai siūlo padengti grindis, kad ilgiau tarnautų.

Dekoratyvinis betonas. Jis gali būti pamargintas, dažytas, su trafaretais. Tačiau kartais maišant ar dekoruojant naudojami stiprūs uretanai ar rūgštys, kurios sukelia vidaus oro užterštumą. Betono grindų priedai gali turėti labai stiprų kvapą, kuris išsilaiko visą laiką. Be to, tokios grindys šaltos ir drėgnos.

Pasirinkus natūralesnę sienų, grindų dangą, reikėtų pagalvoti ir apie natūralesnius baldus, kad ir jie neskleistų dujų ir aplinkoje būtų išties mažiau nuodingų medžiagų.

 

Tiesti kilimą ar ne?

Kilimai suteikia namams jaukumo, šiltumo, slopina garsą. Tačiau jie gali virsti ir didžiuliu alergenu. Veikiant vandeniui, juose gali atsirasti pelėsiai, netikroji miltligė. Plaukeliai gali sulaikyti nedideles daleles, dulkių erkutes. Kilimuose gali būti toksiškų medžiagų: klijų, jei jie buvo klijuoti tvirtinant prie grindų, fungicidinių pesticidų, fenilciklohekseno - 4 PC, latekso rišamosios medžiagos, lakiųjų organinių junginių – VOC. Šių medžiagų poveikis – sunku susikoncentruoti, galvos skausmas, irzlumas. Dauguma kilimų bent jau seniau buvo prikalami arba priklijuojami tiesiai ant juodgrindžių, kurios skleidžia didelius formaldehido kiekius. Formaldehidas – kancarogeninė medžiaga, kaitinama išskiria dar daugiau dujų. Toksiškiausias gali būti ne pats kilimas, o jo pagrindas. Reikėtų vengti stireno – butadieno gumos latekso derinių ir poliuretano. Klijuose taip pat gali būti formaldehido.

Natūralaus pluošto kiliminė danga. Vilnoniai kilimai. Vilnoniai kilimai gali valyti orą 30 m. Vilna ilgaamžė, stangri, turi natūralių antistatinių savybių. Tačiau svarbu rasti neapdorotą pesticidais. Netgi šimto procentų vilnos kilimai gali turėti toksiškų medžiagų, jei jie buvo apdoroti priemonėmis nuo kandžių. Jei nebuvo apdoroti pesticidais, vilnos kilimai visiškai suyra biologiškai ir gali būti naudojami kaip pjuvenos. O kur dėsime senus sintetinius kilimus?

Augalinių pluoštų kilimai. Tankiai suausti augalinių pluoštų kilimai yra stiprūs, visisškai suyra biologiškai, pagaminti iš atnaujinamų išteklių. Nesukuria statinės elektros. Sizalis. Siūlas sizalio kilimams gaminamas iš subtropinio augalo – agavos, stiebų ir lapų. Kilimai ilgaamžiai, nerenka dulkių. Tačiau jie jautrūs pelėsiams ir drėgmei.

Koiras. Koiro pluoštas gaminamas iš kokoso kevalo. Gali būti naudojamas drėgnose vietose. Dažniausiai tiesiamas prie įėjimo, ant laiptų, salėse.

Džiutas. Minkštas pluoštas, gaunamas iš medinės žolės ( dažniausiai Indijoje) stiebų.

Jūržolė. Jūros žolė mirkoma vandenyje, kuris ją suminkština. Atsparus dėmėms, antistatiškas.

Reikėtų ieškoti kilimų, kurių pagrindas būtų taip pat natūralus – iš vilnos, džiuto, tikros natūralios gumos, arklio ašutų, veltinio, klijai – gauti iš gumos medžio, kuris visiškai suyra, netoksiškas. Vietoj klijų geriau naudoti vinis.