Kodėl žalieji kokteiliai?

images_640x449.jpg

Pirmąjį žaliąjį kokteilį medikė, žalios mitybos pionierė Viktorija Boutenko pagamino 2004 m. Gėrimas labai greitai išpopuliarėjo be didelių pastangų. Pirmiausia dėl to, kad tai skanu ir sveika. Greitai žalieji kokteiliai buvo pradėti pilstyti JAV baruose, atsidūrė žurnalų viršeliuose, reklamų klipuose. 

Chlorofilas

Žalumynai - vienintelė gyvybės forma pasaulyje, sugebanti transformuoti saulės šviesą ir ją paversti maistu, kuriuo gali maitintis visa gyvybė. Siekdami pagaminti kuo daugiau chlorofilo, žalumynai auga, skleidžiasi, plečiasi. Chlorofilas - saulės šviesa paversta skysčiu. Jo molekulė yra angliavanednių pagrindas, todėl nerasime cukraus, medaus, bulvių, makaronų, ryžių, kurie nebūtų kilę iš chlorofilo. Augalai chlorofilą naudoja išmintingai - mezga saldžius vaisius, kiti turi saldžias šaknis. 

Maisto medžiagos augaluose

Augalas kaupia maisto medžiagas, kad galėtų suformuoti sėklas, kuriose turi būti labai didelis maistingų medžiagų kiekis. Sėklos turi išgyventi šalnas, lietų, sausrą, vėją. Didelis sėklose esantis maisto medžiagų kiekis leidžia joms išgyventi daugybę metų. Tam tikromis sąlygomis sėklos savo daigumą galėtų išsaugoti net iki 20 000 m. Sudygusios sėklos toliau kaupia maistingąsias medžiagas. Juk žolės daigeliai kartais sugeba prasiskverbti net pro asfalto sluoksnį. Augalams geriausia vieta kaupti maisto medžiagas yra lapai. Todėl žali augalų lapai yra pats maistingiausias produktas pasaulyje. Geriausia lapus skinti dar prieš subręstant sėkloms. Tuomet juose didžiausia maistinių medžiagų koncentracija. 

Žalumynai ir mitybos "pažanga"

Žalumynai žmogui yra tokie pat būtini, kaip ir vanduo, oras bei saulės šviesa. Viktorija Boutenko, atlikusi daug tyrimų, nustatė, kad maistinė žalumynų sudėtis puikiausiai atitinka žmogaus maisto medžiagų poreikius. Žalumynuose yra daug mineralų, vitaminų, amino rūgščių. Vienintelis svarbus elementas, kurio nėra žalumynuose - vitaminas B12. 

Tūkstančius metų žalumynai buvo pagrindinis žmonių maistas. Mitybos būdas gerokai pasikeitė tik prieš pora šimtų metų, kai prasidėjo pramonės revoliucija. Buvo išrastas konservavimas, cukraus rafinavimas, balti miltai. Šios trys naujovės iš esmės pakeitė mitybos modelį. Žmonės pasirinko tai, kas patogiau, pigiau, "pažangiau". Maistingus natūralius produktus pakeitė balti miltai, baltas cukrus, hidrintas aliejus, dirbtiniai priedai, perdirbti maisto produktai. Tai buvo žmonijos pažanga. O kas tada kalbėjo apie tai, kad naujieji maisto produktai turi daug kalorijų ir mažai maisto medžiagų? Atvirkščiai visi galvojo, kad rafinuoti ir perdirbti maisto produktai yra lengviau virškinami ir yra labai naudingi sveikatai. Net kai žmonės ėmė daugiau sirgti, niekas nesiejo to su naujaisiais valgymo įpročiais. Vėliau buvo išrasti konservantai, dirbtinės trąšos, kiti chemikalai. Taip maisto produktuose proporcingai mažėjo maistinių medžiagų. Pramoninės revoliucijos metais vystėsi ir farmacija. Todėl gydytojai pacientams tiesiog ėmė skirti įvairiausius cheminius vaistus, o ne siūlyti dietą - kaip gydymo būdą. 

Mes esame septinta karta, kuri maitinasi daugiausia perdirbtu maistu, kuris labiau teršia organizmą nei teikia naudos. Mat, neleidžia pasisavinti reikiamo maistinių medžiagų kiekio. 

Žaliųjų kokteilių revoliucija

Ieškodama idealaus mitybos būdo, Viktorija Boutenko nusprendė ištyrinėti, kaip maitinasi gyvūnai, genetiškai artimiausi žmogui. 99,4 proc. šimpanzių genų yra tokie kaip žmogaus. Tačiau šie gyvūnai pasižymi didžiuliu imunitetu AIDS, hepatitui C, vėžiui ir daugeliui kitų sunkių žmonijos ligų. Taip pat JAV gyvenanti Viktorija Boutenko ištyrė, kad 99 proc. vidutinio amerikiečio mitybos skiriasi nuo laukinių šimpanzių. Vidutinio amerikiečio valgiaraštį beveik 100 proc. sudaro termiškai apdorotas ir perdirbtas maistas. 

Lengviausiai žalumynus žmogaus organizmas įsisavina tuomet, kai jie patenka į virškinamąjį traktą skystu pavidalu. Žalumynuose yra daug celiuliozės, kurią žmogaus virškinimo sistemai sunku išskaidyti. Būtini du etapai - pirmiausia gerai sukramtyti, o tada sumaišyti su skrandžio sultimis. Tačiau šiandien daugelio mūsų skrandžiuose dėl mineralinių medžiagų, ypač cinko stokos, yra nepakankamas druskos rūgšties kiekis. O ir daugelis apskritai nebeturi krūminių dantų. Taip Viktorijos bandymai atvedė ją prie trintuvės. Tik sutrinti žalumynai nėra malonaus kvapo ir skonio. Viktorija vėl grįžo prie šimpanzių stebėjimo. Pasirodo, šios paėmusios gabalėlį vaisiaus, įvynioja jį į žalią lapą. Taip trintuvėje buvo sutrinti ne tik žalumynai, bet ir bananai, kurie panaikino nemalonų chlorofilo kvapą. Kokteilis pavyko - buvo ryškios žalios spalvos ir puikaus skonio. Šis atradimas prilygo žaliųjų kokteilių reveoliucijos pradžiai. 

Iš ko plakame žaliuosius kokteilius?

Žaliuosius kokteilius plakame iš žalumynų ir vaisių. Žali lapai yra maistingiausia augalo dalis. Tačiau lapuose augalas sukaupia ir nedidelį kiekį alkaloidų. Didelis kiekis alkaloidų yra nuodingas, tačiau mažas - atvirkščiai, stiprina imuninę sistemą. Todėl lapinių kopūstų, špinatų pastoviai ir dideliais kiekiais į kokteilius nedėkime. Įvairūs žalumynai kaupia skirtingų rūšių alkaloidus, todėl gamindami kokteilius vis iš kitų žalumynų išvengsime apsinuodijimų ir stiprinsime imunitetą. Vaisių taip dažnai keisti nereikia. Vieni į kokteilius deda kelių rūšių žalumynų ir kelių rūšių vaisių. Viktorija Boutenko pataria po vieną žalumyno rūšį naudoti kasdien septynias dienas. Kuo didesnė žalumynų įvairovė, tuo platesnis gaunamų maistinių medžiagų spektras. 

Augalai kokteiliams. Kultūriniai: agurkų, burokų, garstyčių, morkų, moliūgų, ropių lapai, kininiai kopūstai, kviečių želmenys, romaninės salotos, salierai, špinatai ir kt. Laukiniai: balandos, dobilai, dilgėlės, gysločiai, kiaulpienės, laukinės garstyčios, laukinės našlaitės, miško žemuogės, rūgštynės, žliūgė, gelsvė ir t.t. Žolelės: bazilikas, kalendra, krapai, melisa, mėta, pankoliai, petražolės, šaltmėtė ir t.t. Daigai: dobilų, brokolių, ridikų, grikių, saulėgrąžų, vaistinių ožragių. Vaistažolės: alavijų lapai, asiūkliai, dobilai, margainis, medetkų žiedai, taukės lapai ir t.t. Nuodingieji augalai: durnaropė, kanadinis kukmedis, vėdrynas, nuodingoji gebenė, mauda, geltonasis vilkdalgis. 

Tinka visi vaisiai. Kas nemėgsta saldžių vaisių, su žalumynais gali trinti nekrakmolingas daržoves - pomidorus, agurkus, paprikas, avokadus, salierus, arba nesaldžias uogas - vyšnias, slyvas. 

Žaliųjų kokteilių receptų lietuvių kalba galima rasti Viktorijos Boutenko knygoje "Žaliųjų kokteilių revoliucija".