Patogumas ar sveikata?

IMG_9336.jpg

Išvirčiau pietus, bet nerandu peilio skardinėms atidaryti... 

Daugiau nei 3 mln. metų mūsų protėviai valgė neapdorotą maistą. Žmonės maitindavosi tada, kai susirasdavo, ką valgyti. Išmokę įžiebti ugnį, apsigyvenę sėsliai, dažniau ir virto ar kepto maisto pasigamindavo. 1827 m. anglų chemikui Džonui Volkeriui išradus degtukus, kliūčių maistui apdoroti dar labiau sumažėjo. Nenuostabu, kad virtas ar keptas maistas buvo brangus, juk jėgų jam pasigaminti reikėdavę nemažai, todėl ir susiformavo nuomonė, kad toks maistas dar ir vertingas. Senovės žmonės nesvarstė, kas yra gera ar sveika mityba. O tie mąstytojai, kurie svarstė ir net kūrė savo mitybos teorijas, dažniausiai būdavo nušvilpiami. 

Vis dėlto nors ir rūsčiomis gyvenimo sąlygomis, pirmykščiai žmonės išliko. Mat, daugiausia valgydami žalią maistą, rinkdamiesi produktus pagal instinktus, jie savaime pasirinkdavo maistingesnius. Termiškai apdorojant maistą, vyksta cheminės reakcijos, keičiančios sudėtinių maisto dalių struktūrą. Vykstant šioms reakcijoms, susidaro toksiški junginiai. Žmonių grupės, kurios maitinosi tik virtais ar kitaip perdirbtais produktais, ėmė dažniau sirgti tokiomis ligomis kaip skorbutas, rachitas, pelagra, avitaminozė. 

XIX a. įvyko trys reikšmingi pokyčiai - pramoniniai atradimai, kurie turėjo didžiulės įtakos žmonių mitybai: 

* Šveicarijos malūnininkas išrado besisukantį plieninį mechanizmą, kuris supaprastino malimo procesą. Ir buvo masiškai pradėti gaminti balti miltai. 

* Britų chemikas išrado cukraus rafinavimo būdą.

* Napoleonas paskelbė konkursą geriausiam maisto konservavimo būdui sukurti ir prancūzų virėjas išrado metodą, kaip konservuoti įvairią mėsą ir daržoves stiklainiuose, o paskui juos užsandarinti derva. Prancūzų paslaptis greitai nuvilnijo į Angliją, kur buvo užpatentuotos skardinės maistui ir pastatyta konservų gamykla. 

Konservuoto maisto poreikis buvo toks didelis, kad konservavimo technologijos labai greitai buvo tobulinamos. Konservavimo laikas trumpėjo, o konservuotas maistas tapo kasdienybe. Maisto produktai buvo labai gerai išverdami, o kad ilgiau laikytųsi, pridedama druskos ir konservantų. Vartotojai džiaugėsi, kad tai yra patogu, o prekybininkai, kad tai yra pelninga. Žmogaus kūnas nesikeitė, o mityba pasikeitė iš esmės ir žaibiškai. Maisto produktai, nors ir neturėjo vitaminų ir kitų vertingų medžiagų, buvo vertinami ne tik dėl kainos, patogaus vartojimo, bet ir todėl, kad tai laikyta pažangos simboliu. Moterys buvo išvaduotos nuo ilgo stovėjimo prie viryklės ir net nuo kūdikių maitinimo. Pirmą kartą žmonijos istorijoje kūdikiai buvo pradėti maitinti dirbtiniais pieno mišinėliais. Deja, lygiai tokiu pačiu tempu ėmė daugėti ir ligų. JAV per šimtą metų sergamumas vėžiu, širdies ligomis, kitais chroniškais negalavimais tris kartus išaugo. 

Taip XX a. iš karto keliose šalyse ėmė kurtis mitybos mokslas. 1912 m. buvo sukurta vitaminų koncepcija. 1932 m. mokslininkai pradėjo plačiau tirti žmogaus mitybą. XX a. I p. įvairios mitybos programos rekomendavo kuo daugiau vartoti visų maistinių medžiagų - esą geriau suvalgyti per daug, negu per mažai. Nors per II pasaulinį karą, kai maisto normos visose šalyse buvo griežtai apribotos, sergamumas kai kuriomis ligomis sumažėjo. 

Mitybos mokslui dar tik per šimtas metų. Tačiau ši mokslo sritis itin sparčiai vystosi. Beveik kasdien pasigirsta žinių apie iki šiol negirdėtas, tačiau mums labai svarbias maisto medžiagas. 

Žalingi mitybos įpročiai, atsiradę vaikystėje, menkina žmogaus tolesnio gyvenimo kokybę. Mitybos įpročių tyrimai rodo, kad padėtį pakeisti labai sunku - kaip žmonės išmoksta valgyti vaikystėje, taip jie valgo visą likusį gyvenimą. 

Kai iš čiaupo ant grindų liejasi vanduo, ar bandysime jį sugerti kempine, ar tiesiog užsuksime čiaupą? Padėkime jau šiandien savo vaikams išsiugdyti sveikos mitybos įpročius, kad vėliau nereikėtų jiems kovoti su ligomis. Stebėkime, kiek ir kokios kokybės maisto duodame kūdikiams, kuo maitinamės patys, kokį maistą mažieji mato ant mūsų stalo.