Pasakyk man, ką tu valgai, ir aš pasakysiu, kas tu esi

POSA9431.jpg

Drąsūs, nepriklausomi ir toliaregiški mokslo žmonės jau viešai teigia: ateities medicina – mitybos terapija. Ką tai reiškia? Trumpai drūtai - visos mūsų ligos arba trykštanti sveikata yra nulemiamos motinos įsčiose arba dar anksčiau, o maži kąsneliai prie kasdienio stalo lems, ar suaugęs žmogus bus sveikas, ar vaduosis ligomis, bus našta artimiesiems ir sutaupytus pinigus kraus į kišenę vaistininkams, o ne nuostabiam savo gyvenimui praturtinti.

Pražydo motinos įsčios? Susidarykite metų meniu!

Vis daugiau naujų mokslinių tyrimų leidžia mitybos specialistams, gydytojams, mokslininkams sutarti, kad labiausiai sveikatą lemiantis periodas mūsų gyvenime yra devyni mėnesiai motinos įsčiose. Ir netgi laikas dar prieš apvaisinimą. Atrandama vis daugiau įrodymų, kad suaugusio žmogaus ligas lemia jo mityba kūdikystėje, o štai kūdikio – motinos sveikata ir maitinimosi įpročiai prieš apvaisinimą ir nėštumo metu. Optimali, subalansuota, sąmoningamityba gerina vaisingumą, didina galimybę susilaukti sveiko, ligoms atsparaus kūdikio ir padeda vystytis sveikam vaisiui nėštumo metu ir. Kūdikių apsigimimai siejami su vitaiminų B1, B2, B6, folio rūgšties, cinko, geležies, kalcio, magnio trūkumu. Taip pat su per dideliu toksiškų metalų, ypač švino, kadmio, vario kiekiu. Todėl ateties medicina turėtų tapti gera mitybos terapija. Tik kaip beieškant optimalios mitybos formulės, nepasiklysti painiuose labirintuose?

Valgau ne tam, kad išlikčiau, o tam, kad… mirčiau?

Vis dėlto didžiausia blogybė - tai turbūt priklausomybė nuo perdirbto maisto. Užtekdavo vienam žmogui vienoje šalyje atrasti ar pagaminti priklausomybę sukeliančią maisto medžiagą ar produktą ir šie žaibiškai išplisdavo po visą pasaulį. Vystantis naujoms technologijoms, mokslininkai vis giliau skverbiasi į maistinių medžiagų sudėtį, atranda naujų sudėtinių dalių, tarp kurių yra ir naujų, sukeliančių priklausomybę. Juk maisto produktus renkamės dažniausiai atsižvelgdami ne į jų maistines savybes, o į jų teikiamą malonumą. Ir taip nuolat pataikaujame liežuviui. Baltas cukrus, balti miltai, balta druska - tai vis baltoji mirtis. Kur dar tabakas, šokoladas? Baltas cukrus arba sacharozė yra nenatūrali molekulė, visiškai be jokios maistinės vertės, bet turinti daug koncentruotos energijos. Didelis rafinuoto cukraus suvartojimas gali sukelti net ir maistinę skolą - žmogaus organizmas gaus daug energijos, tačiau jam trūks kitų pagrindinių maisto medžiagų. Reikia žinoti, kad žmogaus organizmas sacharozės gauna ne tik iš baltojo cukraus, bet ir iš visų krakmolingų daržovių. Daug žmonių kiekvieną produktą pasūdo valgomąja druska arba natrio chloridu. Natris yra reikalingas, kad būtų perduodami impulsai į kiekvieną mūsų kūno nervą ir kad geriau susitraukinėtų raumenys. Daug natrio druskų randama dirvožemyje, todėl visi augalai, užauginti tokiame dirvožemyje, jo turi pakankamai. Dėl natrio trūkumo nereikėtų rūpintis. Didesnį rūpestį turėtų kelti jo perteklius. Žmogui kasdien reikia 50 mg natrio, tačiau kasdien jis vidutiniškai suvartoja net apie 5000 mg.  Ir šiuose maisto produktuose (kokiuose?) randama opioidinių peptidų. Jei mėsa bus kepama ant grotelių, joje bus ne tik optioidinių peptidų, bet ir kitų toksinų. Gali būti, kad priklausomybę sukeliančių medžiagų sankaupa taip paruoštoje mėsoje bus net didesnė nei cigaretėse. Štai kodėl nuo tų laikų, kai žmonės ėmė maitintis termiškai apdorotu maistu, kepta mėsa tapo vienu trokštamiausių gardumynų. Dėl tos pačios priežasties žmonės mieliau renkasi kepintus, o ne žalius riešutus, ne salotas, o keptas daržoves, ne paprastą, o skrudintą duoną. Mokslininkai išmatavo opijatų kiekį ir kviečiuose. Iš labai mažo kviečių kiekio gavo gana nemažą opijatų dozę. Kviečių opioidiniai peptidai ne tik sukelia didelę priklausomybę, bet ir labai veikia hormonines funkcijas. Todėl duona ir yra tokia populiari, juk joje yra nemažai cukraus. Opioidiniai peptidai prasiskverbia pro žarnų sieneles ir sulėtina virškinimą, todėl jaučiamės sotūs. Balta duona apskritai nėra maistinga.

Visa vaistinė - virtuvės puoduose

Prasidėjus žiemai, tėvelius skatiname daugiau dėmesio skirti tam, ką dedame ant bendro šeimos stalo. Užuot bėgus į vaistinę pirkti maisto papildų, sakom: žiemą t vitaminų netrūksta. Vaistinę pirmiausia mūsų namuose turėtų pakeisti virtuvė. Žinoma, susikrauti vitaminų, mineralų bagažą jau derėjo vasarą, ankstyvą rudenį, dabar kiek vėloka. Šiuo metu gan sudėtinga sugalvoti pilnavertį ir naudingą dienos valgiaraštį, kuris būtų geriausia profilaktikos priemonė nuo peršalimo ir kitų susilpnėjusio imuniteto ligų. Žiemąsulėtėja gyvybės procesai (kokie?), todėl reikėtų rinktis riebesnį maistą nei kitais metų laikais (čia neaišku man). Maistas turi sušildyti. Labai tinka troškintas, aliejingas, su lydytu sviestu ghi paruoštas maistas. Patiekalus daugiau sūdome (tik druską reikėtų atidžiai pasirinkti). Valgome daugiau morkų, kopūstų, ropių, griežčių, salierų, porų, obuolių. Vaikai šiuo metu labai mėgsta džiovintus vaisius ir uogas. Beje, juos nesudėtinga pasidžiovinti nedidelėje buitinėje džiovyklėje. Tokiu būdu vaikai puikiausiai vietoj bulvių traškučių iš parduotuvės renkasi džiovintus burokus, morkas, topinambus. Žiemą valgome daugiau šaknų – ypač vertingos varnalėšos, kiaulpienių, petražolių, krienų. Gyvybinėms galioms sustiprinti naudinga miežių ar avižų sriuba. Vertingi žiemos prieskoniai – gvazdikėliai, imbieras, kardamonas, cinamonas.

Ne KĄ, o KAIP valgome - ir vienas kąsnelis lemia

Kinų išmintis sako: tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnelio. Aš sakau: visas gyvenimo kelias prasideda nuo pirmo sąmoningo kąsnio. Juk jei nebus sveikatos, tai nebus ničnieko. O lengviausias būdas išlikti sveikam - valgyti su protu, o ne su juslėmis, su galva, o ne akimis, su manieromis, o ne chamizmu.

Kad ir koks vertingas mūsų maistas bus, jeigu jį valgysime skubėdami, plepėdami, skaitydami ar žiūrėdami televizorių, naudos iš jo kažin ar turėsime. Todėl ir vaikams atsisakius valgyti, verta pabandyti juos įtikinti bent paragauti, tik jokiu būdu neversti valgyti per prievartą ir kapsint ašaroms. Toks maistas jau bus apnuodytas blogų emocijų ir savo galių nesuteiks. Žiemą vertėtų maisto pagaminti tik tiek, kad jis būtų iš karto suvalgytas. Taip pat reikėtų jį gaminti tada, kai bus galima iš karto patiekti ant stalo. Pagamintą maistą geriausia suvalgyti per tris valandas ir nebešildyti. Taip pat kaip valgyti turime kupini gerų emocijų, nusiraminę, taip ir gaminti bei patiekti maistą turėtų žmogus be pykčio ir barnių. Virtuvėje ir valgomajame turėtų vyrauti teigiamos emocijos ir švara. Štai tada jau galime galvoti apie visą iš gero maisto gaunamą gerą vertę. Gal atrodo ir nereikšmingai, bet maži mūsų vaikų kąsneliai ir gurkšneliai lems visą jų gyvenimo kokybę, sveikatą ar ligas.

Kaip žmonės išmoksta valgyti vaikystėje, taip jie valgo visą likusį gyvenimą. Kūdikystėje susiformavusios įvairios priklausomybės maistui, vėliau gali virsti rimtomis ligomis. Ar patikėsite, kad tie vaikai, kurie labai mėgo saldumynus, vėliau užaugę gali turėti priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms? (čia labai drąsus ir stiprus sakinys, aš tai rasčiau šaltinį, jei įmanoma. O tai sugalvos kokia “Pergalė” ir paduos į teismą :)

Parengta pagal:

Patrick Holford. Nauja optimalios mitybos biblija.

Viktorija Boutenko. Žaliųjų kokteilių revoliucija.

Partap Chauhan. Ajurveda. Mokslas apie sveikatą ir gyvenimą.

Danutė Kunčienė. Metų laikai mums.