Kuo skiriasi mūsų daržo gėrybės nuo kitų?

Kuo skiriasi mūsų daržo gėrybės nuo kitų?

 Ankstyvo pavasario pradžia – pats laikas strategiškai planuoti. Nors kovo 16 d. mūsų Augueco interviu viešnia greičiausiai pasakys, kad jau buvo laikas strategiškai planuoti. Dabar laikas jau imtis darbų, kad gėrybių turėtume iki pat rudens šalnų. Architektė Rita Susnienė – viena gamtinės žemdirbystės lyderių Lietuvoje. Savo sodyboje Trakų rajone daržininkaujanti jau šeštąjį sezoną. Mums Rita darželio kieme taip pat projektavo lysves. Joms šiemet bus antrieji metai. Tiesa, pernai pavėlavome į ją kreiptis, nors mums atrodė, kad kreipiamės pačiu laiku, ir apsitarę, ko norime, ką valgome, projektą įgyvendinti ėmėmės vėlų gegužės mėnesį. Rugpjūčio mėnesį rezultatą turėjome štai tokį.

posa9804.jpg

Kodėl mus sužavėjo būtent gamtinė žemdirbystė? Ir kaip ją atradome?

Darželio šeimininkai Ingrida ir Linas Lauciai, laukdamiesi trečiosios atžalos, gūdžiais žiemos vakarais susirado intriguojančio pavadinimo kursus – gamtinės žemdirbystės. Nors prie namų žemės teturi dvylika arų. Be to, Linas visą vaikystę ir paauglystę praleido kaime, kur dirbo visus žemės ūkio darbus. Todėl daugeliui atrodė, ką dar galima mokintis kursuose? Pasirodo, galima. Kursų lektorius, gamtinės žemdirbystės pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis atvėrė akis į žemę, mus supančią gamtą visai kitokiu kampu. Kai kuriems kursuose sėdintiems užkietėjusiems sodininkams atrodė, kad agronomas ( beje, agronomo studijų iki galo nebaigė) griauna visus tradicinės daržininkystės stereotipus: savo sklype pataria vadovautis ne agronomų taisyklėmis, o Kūrejo ir siūlo rūpintis ne pačiais augalais, o dirvožemio gyvų organizmų bendrija. Todėl pasak Sauliaus, darže nereikia nei kastuvo, nei trąšų, nei laistytuvo. Pradėjęs nuo rusų agronomo N. Kurdiumovo knygų, Saulius su žmona metodą dar ištobulino ir davė net pavadinimą: gamtinės žemdirbystės. Tiesa, kurį vėliau norėjo keisti, mat, čia nėra jokio žemės dirbimo, o tik dirvodaros procesas, tačiau buvo jau vėlu, nes toks pavadinimas labai greitai prigijo ir pritraukė nemažai susidomėjusių. Į Sauliaus Jasionio kursus ateina ir diplomuoti agronomai, specialistai. Ir visi po paskaitų klausia, tai kam reikėjo tų mokslų? Visi pritaria Sauliui, kad gerokai svarbiau už vadovėlį yra stebėjimas ir pajautimas. „ Klasikinės agronomijos mokslo sistema paremta idėja, kad viskas būtų naudinga ne žemei, ne žmogui, o valstybei. O tam reikia resursų iš šalies: trąšų, pesticidų, kurie padeda kovoti su pačių klaidomis. O mes gamtinėje žemdirbystėje neturime nei augalų ligų, nei kolorado vabalų, mums nereikia nei purkšti, nei rinkti, nei ravėti“, sako S. Jasionis.

saulius-jasionis.jpg

Pagrindiniai gamtinės žemdirbystės principai

Pirmasis – žemė nedirbama niekaip ir niekada jokiais įrankiais. Žemę gamtoje dirba sliekai, lervos, kurmiai ir kiti organizmai.

Antrasis – niekur nepaliekama plika žemė. Juk natūraliai gamtoje plika žemė būna tik dykumoje. Todėl išpuoselėtame darže mes sukuriame dykumos principą ir privalome pastoviai laistyti.

Iš kur gausime didesnį derlių nei gamtoje? Iš gamtos perimtos taisyklės darže yra suintensyvinamos. Svarbiausia užduotis darže sukurti paklotę – po kuria visą laiką būtų drėgna, patektų oras. Trys pagrindinės sąlygos augalams: maistas ( mulčas), optimali drėgmė fermentams, laisvas deguonies patekimas. Vieni sodininkai tvirtina, kad burokėliams ar bulvėms reikia žemės, kurioje būtų azoto, fosforo, kalio, kiti sako, kad ir mėšlo nereikėtų pamiršti. Tačiau Saulius atsako, kad azotas augalo mityboje sudaro tik 15 proc., mineralinės medžiagos – vos 7 proc., o liūto dalis – net 70 proc. tenka anglies dvideginiui. Kodėl niekas apie tai nekalba? Saulius spėlioja, gal dėl to, kad jo neparduosi taip, kaip trąšų?

Architektės ranka daržuose

Architektė Rita Susnienė ir N. Kurdiumovo knygas skaitė, ir S. Jasionio paskaitų klausėsi. Ir pasitelkusi savo patirtį, suprojektavo darže lysvių rėmus. Savo sodyboje pradėjusi nuo aštuonių, dabar jau išplėtė iki keliasdešimt. Ir po kiekvienos vasaros vis jai kyla naujų minčių, kaip patobulinti, ką pakeisti. Labiausiai kuo džiaugiasi Rita tai tuo, kad pasikeitė jos miestietiškas aplinkos suvokimas. Ji stengiasi įgyvendinti pagrindinį gamtinės žemdirbystės principą – kuo mačiau keisti aplinką ir nesikišti į gamtos tvarką. Tiesa, daugeliui atrodo, kad ji vis labiau „apleidžia“ savo sodybą. Daržo plotas vos du arai. Žinoma, daug gėrybių yra „išsislapsčiusios“ krūmynuose, pievose. Rezultatas: architektės šeima parduotuvėje beperka pieno produktus, grikius, lęšius, avinžirnius ir kartais duonos. Tik reikėjo dar laiko atprasti ir nuo prekybos centrų gausių lentynų stiprios motyvacijos ir gerai apgalvoti, ką bus galima valgyti iš savo daržo nuo ankstyvo pavasario iki... kito pavasario.

2-1-nuotrauka.jpg

Gamtinės žemdirbystės privalumais ir trūkumais, savo atradimais ir praradimais architektė Rita Susnienė dalinsis Augueco namuose kovo 16 d. 12 val.