Trijų Karalių dovanos

Trijų Karalių dovanos Auksas, mira ir smilkalai - jei anksčiau vaikams Trys Karaliai jas rodydavo, leisdavo pačiupinėti, tai dabar jie jau visi jas puikiai atskiria. Tačiau ateinančių Trijų Karalių, nepaisant to, kad reikia atsisveikinti su eglute, kad tai ne tas Kalėdų senis su dideliu dovanų maišu, jie labai laukia. Ir jiems įžengus į jų čia pat imporvizuojamą vaidinimą, nuščiuvę pasitinka. Auklėtojos tampa pasakotojomis ir veda vaikus istorijų vingiais. Čia pat išrenkama Marija, Juozapas, piemenėliai, riteriai, sargyba, miestelėnai. Vaikai ne vaidina, o tiesiog tuo metu yra nusikėlę tūkstančius metų atgal. Jie išgyvena pasakojimą. Pro duris įžengus karaliams, jie nesivaržydami juos priima į savo būrį ir net nebeatpažįsta savų Augueko namų gyventojų. Nuoširdžiai išlydėdami, karalių klausinėja, kur šie eis toliau. Ir tvirtina, kad tik vienas iš jų buvo persirengęs, o kiti tai tikri. Štai taip matyti mažuose dalykuose stebuklus, įsiklausyti, įsijausti, išgirsti, tikėti ir pasitikėti iš vaikų kasdien turime mokytis mes, suaugusieji, esantys jų pasaulyje. 
Istorija apie Išminčius iš Rytų šalies labai panaši į legendą, tačiau netiesioginiai faktai liudija, kad tai galėjo būti kunigai iš Persijos. Niekas nežinojo nei vietos, nei laiko, kada gims Išganytojas. Todėl ypatingai stebėjo dangaus kūnus. Jie iškeliavo sekdami paskui ryškią žvaigždę. keliavo nežinodami tiklsios vietos, žvaigždės judėjimo kryptimi. Šiandien astronomai minučių tikslumu patvirtina Jupiterio ir Saturno konjunkciją tais metais ir smulkiai aprašo jų judėjimo kelią. Išminčiai ėjo, vedami tikėjimo ir troškimo pamatyti Išganytoją. 
Išminčių kelionė primena ir mūsų keliones. Kiekvienam savo laiku duodami ženklai, įžiebiama žvaigždė, skatinanti pakilti, išgirsti kvietimą. Kelionė nėra tik smagus pasivaikščiojimas ar nuotykis, joje pilna dvasinių išbandymų, nežinios, abejonių. 
" Laikyk sielos žiburį visada šviečiantį ir neleisk į širdį įsismelkti tamsai", - ragino šv. Leonas Didysis.