Irma: "Mano tikslas, kad miesto vaikai būtų arčiau gamtos ir labiau ją mylėtų"

Irma: "Mano tikslas, kad miesto vaikai būtų arčiau gamtos ir labiau ją mylėtų"

"Augueko namų" administratorė ir aromaterapijos mokytoja - tiek atsakingų pareigų darželyje turi ši smulkutė moteris. Tarp Dzūkijos miškų užaugusios Irmos miestas stipriai nepakeitė - trauka gamtai išliko begalinė. Šiandien jos didžiausias siekis meilę gamtai skiepyti vaikams, padėti jiems atrasti stebuklingą kvapų pasaulį.

Kur sėmėtės žinių apie aromaterapiją? 
Atvykus studijuoti į sostinę, vien tik miesto gatvių, matyt, nepakako. Nuo pat pirmų metų įsidarbinau sužavėjusioje natūralios kosmetikos krautuvėlėje (tuo metu tai buvo tikra retenybė), kur pirmąsyk išgirdau minint eterinius aliejus. Gaudžiau kiekvieną žodį per visus mokymus, o galiausiai keliai atvedė į "Kvapų namus", aromatų ir žolių pasaulį. Atradusi juos, negalėjau atsidžiaugti, kad viskas, susiję su aromaterapija, čia vyko taip profesionaliai. Nuolat dalyvaudavau seminaruose, gamybos dirbtuvėse, žolių stovyklose, gamindavau balzamus, fitolius, distiliuodavau. Net ir dirbant šūsnį kitų darbų, susidomėjimas nė kiek nenuslūgo, tad nusprendžiau studijuoti Tradicinės žolių medicinos ir aromaterapijos institute Londone. Dirbti ir mokytis drauge buvo nelengvas iššūkis, bet ten išties pajutau radusi savo vietą po saule.
Džiaugiuosi turėjusi galimybę mokytis su įvairiausių sričių atstovais: masažistais, medicinos seselėmis, refleksologais, akupunktūristais, kosmetikos gamintojais. Studijavome aromatinius augalus, jų botanines, chemines savybes, žmogaus anatomiją, klasikinį masažą. Vyko teorinės paskaitos, produktų gamyba, žygiai po botanikos sodus.. Žinoma, visa tai reikia vertinti kaip pirmą žingsnelį ir toliau mokytis, dirbti.

Kas buvo ir yra didieji Jūsų mokytojai?
Turbūt nenustebinsiu, kaip vieną pirmųjų ir labiausiai įkvėpusių mokytojų paminėdama Laimę Kiškūnę, "Kvapų namų" įkūrėją ir lektorę, taip stipriai įsigilinusią į kvapų kultūrą. Visada žavi ir kitų "Kvapų namų" darbuotojų žinios. O išvykus studijuoti atsivėrė dar platesni laukai ir nauji žmonės. Didžiuojuosi studijavusi pas Gabriel Mojay, kuris ne tik vertinamas aromaterapeutas, Kinų medicinos, akupunktūros specialistas, bet ir be galo šilta, charizmatiška asmenybė.
Kaip manote, kodėl šiuolaikinis žmogus daugiau dėmesio skiria regimam ir girdimam pasauliui, neretai pamiršdamas apie kvapų pasaulį?
Kadangi gyvename tokiame lekiančiame bėgančiame laikotarpyje, net mokslininkai pripažįsta, kad viską darome greičiau, nenuostabu, kad daugiausiai spėjam vadovautis tik regimais, girdimais pojūčiais. Visgi visos juslės mums duotos, kad geriau suprastume aplinką, priimtume teisingesnius sprendimus, būtume kūrybiški. Esu klausiusis įdomios paskaitos apie tai, kad išderintas dabartinio žmogaus organizmas turėtų būti grąžinamas į balansą per penkis jo pojūčius - kvapą, muziką, garsus, skonius, prisilietimą.
O uoslė savo ruožtu be galo reikšminga. Uodžiamosios smegenys viena seniausių smegenų dalių, padėjusių išlikti pasaulyje. Mūsų užuostos molekulės pirmiausiai analizuojamos limbinėje sistemoje, kuri atsakinga už prisiminimus, emocijas, motyvaciją. Dėl to kvapas ir turi galią sukelti įvairius prisiminimus, atkurti jausmus, ir kiekvienas jį suvokiame savaip. Kvapas svarbus nuo pat gimimo: dar negirdintį ir nematantį mažytį naujagimį mama pažįsta per kvapą, o jis tokiu būdu mamą. Visu tuo noriu parodyti, kad atkreipę dėmesį į kvapų reikšmę, galime nuostabiai paveikti savo jausenas, emocijas. 
Aromaterapijoje netgi yra puikus būdas, kuomet relaksacinio masažo metu naudotas kvapas duodamas klientui, kad įtemptose situacijose grąžintų jį į atsipalaidavimo būseną.

Kodėl verta išmanyti apie aromaterapiją?
Nors mūsų šalyje aromaterapija populiari, dažnam tai atrodo tiesiog nuostabūs kvapai, skirti atsipalaidavimui. Tiesos tame yra, visgi aromatiniai augalai profilaktiškai ir terapiškai naudojami įvairiems tiek fiziniams, tiek psichologiniams negalavimams. Ištisose kultūrose jie naudoti šimtus metų, o dabar dauguma ir moksliškai ištirti. Prancūzijoje, Anglijoje, Australijoje, Amerikoje aromaterapija dažnai įtraukiama kaip papildoma gydymo praktika. Studijuodama Londone pastebėjau, kad netgi vėžį gydančiose įstaigose steigiami refleksologų, aromaterapeutų skyriai, kad pacientai gautų visokeriopą pagalbą.
Aromaterapija gelbsti esant įtampai, stresui, nerimui, depresijai, taip pat imuniteto stiprinimui, kvėpavimo takams, virškinimui, odos grožio puoselėjimui. Eterinius aliejus įkvepiame arba juos naudojame per odą (masažai, balzamai, kompresai). Nors man pačiai tai atrodo kaip nuostabus profilaktikos ir atsipalaidavimo būdas, visgi vien eterinių aliejų lašai visų gyvenimo rūpesčių neišspręs, dažnai reikia peržiūrėti ir savo gyvenimo būdą.

Ką apie aromaterapiją turėtų žinoti vaikus auginantys tėvai?
Aromaterapija pasaulyje pamažu integruojama kaip stipri natūralios medicinos šaka, tačiau man ji puiki tuo, kad turint bazinių žinių, paprastiems tikslams ją drąsiai galima naudoti namuose. Pavyzdžiui, eukaliptų, rozalinų, čiobrelių, pušų eterinius aliejus tinka naudoti virusų profilaktikai, levandų, mandarinų, rožių - ramybei, harmonijai, rozmarinų, citrinų - koncentracijai, o tarkime, pipirmėčių, ramunėlių, kardamono - virškinimui tonizuoti.
Eterinius aliejus galima garinti, įlašinus į vandenį valyti namus, atsipalaiduoti vonioje, gamintis balzamus, patepti lašą ant drabužių ar lepinti artimuosius masažu. Naudojant ant odos juos reikėtų skiesti su paprastu baziniu aliejumi, naudoti kelis lašus - čia visad mažiau yra daugiau!
Svarbu, kad eteriniai aliejai būtų aukščiausios kokybės, kitu atveju galima ir žalos prisidaryti. Ypač mažiems vaikams, kurių oda ir kvėpavimo takų gleivinė jautresnė.

Ko užsiėmimuose mokote mažuosius? Ko jų tėvelius?
Vaikų užsiėmimuose ne tik uostome, bet ir tyrinėjame kvapo kelią: iš kokių augalų jie atsiranda, kurie jų auga mūsų, o kurie šiltose egzotinėse šalyse. Tiek darželio filosofija, tiek mano pačios tikslas - kad miesto vaikai būtų arčiau gamtos ir labiau ją mylėtų. Kad pažintų augalus įvairiais metų laikais, pastebėtų, kaip gražiai su gamta gali draugauti žmogus. Tik būnant gamtoje, mano galva, žmogus gali pailsėti ir atsigauti. Na, o tėvelių, dažniau mamyčių, seminaruose kaskart analizuojame vis kitą kasdienę temą ir dirbtuvėlėse gaminame produktus sau bei šeimai.
Kaip vaikai suvokia kvapų pasaulį?
Visada gera kvapus ir augalus tyrinėti su vaikais. Jiems įdomu neįprasta veikla, kuomet galima uostyti, liesti, gaminti. Vienas per kitą jie pasakoja kvapų asociacijas, dalijasi prisiminimais apie keliones, ragautą maistą. O kartais, jei duodu uostyti kokį aitresnį, tiesiog sako, kad kvapas baisiai smirdi. Kuo mažesni vaikai, tuo mažiau "sugadinta" jų uoslė, labai greit atpažįsta, prisimena.
Kodėl svarbu ugdyti mažųjų uosles ir jusles?
Be jau nupasakotos juslių reikšmės ir to, kad per pamokėles jie uosto puikiausius raminančius, imunitetą tonizuojančius kvapus, kas išmokta vaikystėje, turės didelę įtaką ateity. Darželyje jau perpratau tvirtą taisyklę, kad turi įdomiausiai, su kaupu duoti ir nieko tuo metu nelaukti, o rezultatas atkeliauja kartais ir po daugelio metų, kuomet jie susidomės kokia nors neįprasta veikla, keliaudami atpažins augalus ar tiesiog bus jautresni žalojamai gamtai.
Ar patinka vaikams Jūsų užsiėmimai? Kaip jie vyksta? 
Kadangi mažieji pašėlę it vijurkai, kad sulaikytum juos sekundei, turi išties sudominti. Tad visad stengiuos pamokėlėms iš peties pasiruošti. Kai kalbame apie miško kvapus, nešuos krepšį pušų, eglių, kadagių spyglių, kankorėžių. Žiūrim filmus apie kalnuose levandas kerpančius žmones, gaminame žolelių maišelius, o leidę sau didesnę prabangą, kuriame kvapą miegui iš levandų, mandarinų, bergamočių. Na, o vasarą tampame mažaisiais botanikais: lankome Botanikos sodą, važiuojame į pievas rinkti žolių, jas džioviname tarp knygų lapų ir kuriame vaikiškus herbariumus!
Kaip kvepia pasaulis pagal Irmą?
Didžiausia atgaiva ir aromaterapija man šiuo metu - rudeniškas miškas su medžių, samanų kvapais. O jei renkuos eterinių aliejų buteliukus, nugali Viduržemio jūros augalai: levandos, rozmarinai, šlamučiai ar čiobreliai.