Mūsų baimės ir vaikų ligos

Mūsų baimės ir vaikų ligos

„Liga – tai įspėjimas mūsų sąmonei apie pažeistą organizmo darną“ , - sako šeimos gydytoja, ekologinių sodybų Lietuvoje kūrėja Ingrida Žitkauskienė.
 

10 priežasčių, kodėl sušlubuoja sveikata
 

Buvusi chirurgė, šeimos gydytoja Ingrida Žitkauskienė sako, kad nepaisant sparčiai diegiamų naujausių medicinos technologijų, plečiamos farmacijos pramonės, medicinos finansavimo visame pasaulyje didinimo, žmonių sveikata blogėja. Pasak gydytojos, viena iš priežasčių yra ta, kad oficialioji, tradicinė ar vakarietiška – nesvarbu kaip ją bepavadinsime, medicina nukreipta ne į ligos priežasties suradimą, šalinimą, o į ligos simptomų, pasekmių, ligonio kančių mažinimą.
 

Štai 10 sveikatos sutrikimų priežasčių, pasak gydytojos Ingridos Žitkauskienės:
 

  • Neigiamos mintys ir jausmai: puikybė, baimė, kritika, apkalbos, saviplaka, neapykanta, pyktis, neryžtingumas, panieka, nuoskaudos, kerštingumas, nusivylimas, savanaudiškumas, godumas, veidmainystė, melas, pavydas, rajumas, paleistuvystė, pagyrūniškumas. 

  • Visatos dėsnių neatitinkantys poelgiai ir vėžinė pasaulėžiūra.

  • Mityba užterštais, chemiškai ir termiškai apdorotais, nešviežiais, genetiškai modifikuotais maisto produktais.

  • Kvėpavimas automobilių išmetamomis dujomis bei kitaip užterštu oru.

  • Negyvo ir užteršto vandens vartojimas, kūno sąlytis su tokiu vandeniu.

  • Dienos režimo pagal saulės ritmą nesilaikymas.

  • Žalingi įpročiai, medikamentų vartojimas.

  •  Gyvenimo tikslų neturėjimas.

  • Netaisyklingas fizinio krūvio paskirstymas.

  • Atsakomybės už savo gyvenimą, sveikatą, veiksmus vengimas.

       Žmogaus kūnas, dvasinės ir fizinės sveikatos būklė, santykiai šeimoje, santykiai su žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu, bet kokia veikla, finansinė padėtis, – visa tai yra mūsų minčių, jausmų atspindys išorėje. Žmogus, gyvenantis pagal jam „primestą“ modelį, savo gyvenimą įsivaizduoja kaip nesiliaujančią kovą už būvį, todėl ir pats patiria skausmą ir net kartais suteikia jį kitiems. Tas, kuris visgi mąsto globaliau, pasitiki Visata ir būtent ją laiko teisinga ir harmoninga, kurioje kiekvienam atseikėjama pagal jo darbus, augina savo sąmoningumą, skaidrina savo mintis ir jausmus. Agresyvios emocijos virsta pozityviais ketinimais, išmokstama siekti savo ir aplinkinio pasaulio tobulumo, gyventi teisingame, darniame pasaulyje su puikiais žmonėmis, jaustis saugiai ir ramiai, pajausti savo patrauklumą, išskirtinumą, reikalingumą ir svarbą, turėti gyvenimo tikslą, gyventi turtingai, daryti gyvenime tai, kas suteikia džiaugsmo pačiam, aplinkiniams, nuolat patirti meilę ir laimę. Tik kūrybinės galios, tyri ketinimai veda link sveikatos išsaugojimo bei jos atstatymo.
 

        Ką daryti, kad nesirgtume?
 

        Ingrida Žitkauskienė įsitikinusi, kad pirmiausia, jei norime būti sveiki, norime, kad nesirgtų mūsų vaikai, turime atkurti pusiausvyrą su mus supančia aplinka. Esame betarpiškai susiję su visu pasauliu, esame supančios aplinkos dalis, todėl turime laikytis visuotinių dėsnių, veikiančių nepriklausomai nuo to, žinome mes juos ar ne. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Mūsų sveikata – tai pusiausvyra tarp egzistavimo būdo ir aplinkinio pasaulio, tai darna su pačiu savimi bei aplinka. „ Metas suprasti, kad ligų ir kančių priežastys pirmiausiai susiformuoja kaip iškreipta, visuotinių dėsnių neatitinkanti pasaulėžiūra, kuri veikia ne tik atskirą individą, bet per kolektyvines mintis prisideda prie mūsų planetos naikinimo“,- ne tik ragina susimąstyti ir pradėti keistis, bet ir perspėja gydytoja.

       „ Liga,- sako I. Žitkauskienė, – žmogaus pasąmonės siunčiamas signalas, kad jo poelgiai ar mintys nesuderinti su Visatos dėsniais, kad reikalinga korekcija. Taip pat ir kataklizmai planetoje įspėja apie neteisingą požiūrį į aplinką, elgesį su ja.“ Todėl gydytoja, palikusi šeimos gydytojos kabinetą, vieną pirmųjų savo įkurtų privačių šeimos klinikų, ėmėsi misijos kurti Lietuvoje giminės sodybas. Gyvenimas Giminės sodybose, pasak gydytojos, suteikia galimybę atkurti žmogaus ir gamtos harmoningus ryšius, pažvelgti į aplinką ne vartotojo, o grožio, švaros ir darnos, savo ir vaikų ateities kūrėjo akimis. „ Giminės sodybos kūrimas – tai ne tik ekosistemos išsaugojimo ir atkūrimo, bet ir darnaus bendravimo su kitais žmonėmis galimybė“, - sako I. Žitkauskienė. Pasak jos, tai ir dvasinio apsivalymo kelias, kai siekiama gerovės sau, savo šeimai, kaimynams, gamtai, tautai, visai planetai.
 

Augueko interviu: žurnalistės, moderatorės Vilmos Čereškienės pokalbis su Ingrida Žitkauskiene, chirurge, šeimos gydytoja, apie tai, kodėl mūsų vaikai vis dėlto dažnai serga?

20130427_120931.jpg 
nuotr. gyd. Ingrida Žitkauskienė ir žurnalistė Vilma Čereškienė
 

Pastebėkime pirmus ligos ženklus
 

Vilma Čereškienė: Vaikai gimsta juk dar visiškai švarūs, tyri, ir kažkodėl labai greitai juos pradeda pulti mažos ligelės- tai sloga, tai kosulys, tai temperatūra. Kodėl vieni dažniau ir anksčiau pradeda sirguliuoti, kiti vėliau? Bet visgi serga?

Ingrida Žitkauskienė: Iki penkerių metų vaikų ligos yra tėvų santykių ligos: tarpusavio, su seneliais, su gimine. Todėl pasirodžius slogai, ar pakilus temperatūrai, turime pirmiausia klausti savęs: kokios mano mintys, emocijos, vidinė būsena. Žinoma, tuo metu, kai jau kilęs „gaisras“, teks jį pirmiausia užgesinti, tačiau užgesinus nepamiršti paieškoti tikrųjų priežasčių. Deja, dažniausiai, tai padaryti pamirštame. Iki kito „gaisro“. O juk prieš prasidedant ligai jau būna daugybė ženklų, kurie įspėja apie organizmo pusiausvyros sutrikimą. Gal vaikas tapo liūdnesnis? Gal irzlesnis? Gal susirūpinęs? Tiesiog svyruoja vaiko nuotaikos. Gali būti simptomai. Ligos dar nėra, bet jau yra simptomai: skauda galvą, skauda pilvą. Tuo metu tikrai galima dar suspėti įveikti ligą, jai neprasidėjus.
 

Sloga, kosulys, alergija... liūdesys, nerimas, įtampa...
 

Vilma Čereškienė: Bet štai mano konkretus pavyzdys yra toks: nuo trejų metų pradėjome savo mažiausiąjį leisti į darželį ir jis pradėjo sirgti. Tuomet mano vyras, kuris yra medikas, sako, neleiksime iki penkerių metų į darželį, nes būtent iki tokio amžiaus formuojasi vaiko imuninė sistema. Todėl klausiu labai konkrečiai, ką daryti jei nuolat mažiukui bėga sloga? Ar vis šokteli temperatūra?

Ingrida Žitkauskienė: Sloga yra jau pasekmė. Visada reikia pradėti nuo pradžių: juk nieko nebūna be priežasties. Imuninė sistema yra tiesiogiai susijusi su nervų sistema. Štai sloga pirmiausia rodo liūdesį. Galbūt vaikas nenori būti darželyje su svetimomis, kad ir labai maloniomis auklėtojomis. Gal yra tiesiog meilės trūkumas tarp tėvų, gal pačiam vaikui per mažai dėmesio: nesvarbu, kad mama maitina savo pienu, bet tuo momentu gal jos mintys visai kitur. Vaikai sloguodami kartais parodo savo norą sutaikyti tėvus. Gal barniai šeimoje, gal įtampa namuose. Jei mama ar artimieji nemoka dirbti su pasąmone, pradėti gydyti patartina mažiausiai kenksmingomis priemonėmis, jei reikia stipresnių vaistų – teks ir juos duoti, norint išvengti komplikacijų. Jeigu yra tarkime stiprus susirgimas, reikės stipresnių vaistų, pvz.antibiotikų. Temperatūra- vaikai dažnai, ypač vyresni ją tarsi patys „užsikelia“ dėl to, kad galėtų likti namuose. Gal kontrolinis darbas, gal darželyje pasirodymas, dėl kurio vaikas nerimauja, jaučia įtampą. Kosulys, dusulys – per dideli reikalavimai sau, kitiems. Tarsi per daug save „uždusiname“. Alergija – tai odos reakcija į susierzinimus, įtampas. Gal mama nėščia buvo nerami, usirzusi. Vaikas galėjo dar įsčiose perimti mamos baimes, liūdesį, neigiamas mintis.

Gydant vaiką (gydytojas paskiria vaistus, o tėvams namie tenka gydymo eigą atlikti patiems) reikalingas pasitikėjimas savo nuojauta. Jei yra abejonė, baimė, kad nežinia, ar teisingai elgiuosi, pvz. nemušdama temperatūros vaistais, tuomet ir nepavyks. Neužtenka vien norėti gydyti kitaip, o tuo pačiu abejoti ir bijoti, reikia pačiam būti tuo tikram. Kur mintys, ten energija. Mūsų užtikrintumas eina iš vidaus. Jei mes bijome, vadinasi viduje mes tuo netikime. Užtenka žodelio „jeigu“.
 

Įsitikinimų galia
 

Vilma Čereškienė: Kaip yra su tam tikrais mitais, įsitikinimais, tarkime tėvai išleisdami vaiką į darželį, jau tvirtai žino iš visų aplinkinių, kad tikrai sirgs, kad tikrai tai normalu. Ar iš tiesų taip yra?

Ingrida Žitkauskienė: Kai dirbau tradicinės medicinos srityje ir bendraudavau beveik vien tik su ligoniais, galvojau, kad visi žmonės serga. Kai išėjau iš tradicinės medicinos ir patikėjau žmonių sveikatos galimybe, nebepastebiu ligotų žmonių, o sutikusi ligonį, tikiu, kad jis gali vėl tapti visiškai sveiku. Juk mes išties viską pastebime pagal savo įsitikinimus. Iš daug žodžių mes išgirstame informaciją, atitinkančią mūsų tikėjimą. Gal pastebėjote, jog kartais žmogui kartoji dešimt kartų, bet jis neišgirsta. O išgirs gal tik vienuoliktą kartą. Kai žmogus pakeičia įsitikinimus, viskas jo gyvenime ima keistis. Jei žmogus ateina su tvirtu įsitikinimu (teisuolio pozicija), labai sunku jį paneigti ir pasakyti kitokią tiesą. Tam reikia laiko ir meistriškumo. Tikėjimu žmogus gali labai daug pakeisti. Liga prasideda nuo baimės. Vadinasi, jau yra paleista tokia programa. Perkraukime tą programą. Paklauskime savęs, kodėl mano vaikas turi sirgti? Ir kartokime, kad norime būti sveiki ir patys, ir kad mūsų vaikai būtų sveiki. Jeigu mes bijome, kad vaikui kažkas atsitiks, mes patys tam jį programuojame, sukuriame baisius vaizdinius. Jei bijome, kad susirgs, mes patys jį sargdiname. Geriau kurkime šviesius saugius vaizdinius ir sau, ir savo vaikams.
 

Daugiau svajokime
 

Vilma Čereškienė: Tai mes esame įsisukę į vartotojišką ratą?

Ingrida Žitkauskienė: Pinigai iš esmės nėra blogis, jie - priemonė svajonėms įgyvendinti. Blogiu tampa tuomet, kai sumaišomos vertybės ir pinigams suteikiama kita prasmė. Kaip yra dabar? Žmonės nebesvajoja, jie tiesiog nori turėti pinigų, nori daug uždirbti. Jie įtikinti, kad pinigai – tai pvz. laimė, nes daiktai suteiks laimę. Taip įsisukama į vartotojišką ratą, kuris dažnai atveda į aklavietę. Vartotojiškas požiūris gali tapti vėžine pasaulėžiūra, kai pradedama parazituoti gamtos bei kitų žmonių sąskaita. Žmogus yra kūrėjas. Jis kuria mintimis, svajodamas. Kai yra aiški svajonė, atsiras priemonės jai įgyvendinti. Todėl svarbu turėti artimų ir tolimų tikslų. Svarbu, kad tie tikslai būtų šviesūs, naudingi aplinkai ir žmonėms. Globaliai mąstantis žmogus, kuris stengiasi dėl bendro organizmo gerovės, kuriantis darną, patiria laimės būseną. Laimės būsena stiprina imuninę sistemą ir palaiko sveikatą.
 

Kaip gydytis ir kaip nesusirgti – ateityje mokysis mokyklose
 

Vilma Čereškienė: Gydytoja, nuo ko pradėti? Kaip imti keistis? Laukti, kol vaikui šoktels temperatūra, o gydytojas padaręs kraujo tyrimą, perspės, kad labai rimta infekcija ar bakterija, ir būtina gerti antibiotikus?

Ingrida Žitkauskienė: Dirbti su savimi, su savo pasąmone siekiant atstatyti vidinę darną. Deja, kol kas labai trūksta tokio švietimo: tokių technikų turėtų mokinti universitetuose, net mokyklose. Tai ne kažkokia mistika ar aiškiaregystė. Tai įvairiausios metodikos , kurias gali įvaldyti bet kokio amžiaus žmogus. Fizinėje plotmėje jau yra daug pokyčių, daug žinių pvz. apie sveiką mitybą ir sveiką gyvenimo būdą. Tai puiku, bet ateityje, manau, laukia dar nemažas darbas su vidiniais pokyčiais. Tai, ko gero, nauja ne tik švietimo, bet ir medicinos ateitis.