Liepą mokomės saikingumo

Liepą mokomės saikingumo Saikingumas - tai mūsų gebėjimas atsisakyti malonumo dėl svarbesnio, aukštesnio tikslo (pavyzdžiui: saldumynų atsisakymas dėl geros sveikatos, malonumų atsisakymas dėl aukštesnio, kilnesnio tikslo...). Saikingumą galima nagrinėti tiek kaip atskirą dorybę, tiek kaip neatsiejamą kiekvienos dorybės komponentą. Jis glūdi kiekvienoje bendražmogiškoje dorybėje ir be saikingumo jokia dorybė negalėtų egzistuoti. Saikingumas yra amžinasis pagalbininkas, padedantis visoms dorybėms ieškoti teisingo saiko, išmintingo aukso viduriuko. Saikingumas ugdo žmoguje tokias savybes kaip gebėjimas valdytis, vidinė harmonija, lygsvara bei minčių ir proto aiškumas.

JEI SAIKINGAS AŠ ESU IŠMINTĮ SAVY NEŠU! LIEPĄ SU SAIKU DRAUGAUSIU, MALONUMAMS NEVERGAUSIU!

Liepą darželio bendruomenėje verda diskusija šiuolaikiniame vartotojiškame pasaulyje itin aktualia saikingumo tema. Diskutuojame, mąstome, skaitome popiežiaus Pranciškaus encikliką "Laudato si". Ekologinė krizė mus šaukia į gilų vidinį atsivertimą. Išorinių dykumų pasaulyje daugėja, nes didelės tapo vidinės dykumos. Todėl turime pakurstyti kiekvieno aistrą rūpintis pasauliu. Tam pirmiausiai reikia pripažinti savo klaidas, aplaidumą ir norėti pasikeisti iš vidaus. Atsakykime kiekvienas, kaip pakenkėme aplinkai savo veiksmais ir negebėjimu veikti?
Tik neužtenka, kad kiekvienas taptų geresnis, kad kiekvienas veiktų atskirai, individualiai. Po vieną prarandami gebėjimai. Todėl reikia telktis į bendruomenę, jungti bendraminčius ir suvienyti pastangas. Ekologinis atsivertimas - tai bendruomenės atsivertimas. Pradėkime nuo mažų žingsnių: mažiau yra daugiau - nekaupkime dėl plačių vartojimo galimybių, nes tai trukdo branginti turimą daiktą ar akimirką. Saikingumą puoselėkime, stabtelėdami pasiskonėti mažu. Dėkokime už galimybes, neprisirišdami prie to, ką turime, ir nesielvartaudami dėl to, ko neturime. Laisvai ir sąmoningai praktikuojamas saikingumas mus išlaisvina. Kiek esame vartotojai, o kiek davėjai, kiek eikvojantys, o kiek kuriantys? Ar mokame naudotis mums duota galia? Vartoti daugiau nei būtina - tai pritarti kultūrai "pasinaudok ir išmesk".
Saikingumas yra godumo priešybė. B. Franklinas yra sakęs: "Godumas ir laimė niekuomet nesusitiko vienas su kitu; nenuostabu, kad jie nepažįstami". Liepos mėnesį bandome sąmoningai pažvelgti į savo elgesį ir suprasti, kada elgiamės vedami godumo, o kada - saikingumo? Mokomės aptikti, pastebėti savo elgesyje besižiebiančią godumo ugnelę ir ją išmintingai nugęsinti, keisdami ją doru, išmintingu, saikingumo kupinu veiksmu, kuris yra mūsų kelias į vidinę ramybę, harmoniją, tikrą laimę.

SAIKINGUMAS: NUO SENOLIŲ LAIKŲ IKI MŪSŲ DIENŲ

Mūsų protėviai apie saiką nedaugžodžiavo dažnam savo pamokyme kaip svarbų dalyką minėjo: "Kožnam dalyke reikia saiko", "Su laiku gyvensi, su laiku pasensi", "Su kokiu saiku seikėsi, su tokiu bus atseikėta", "Be saiko ir medus apkarsta", "Gerk su saiku ir savo laiku", "Viskas savo laiku ir su saiku". Šių dienų pasaulyje, kuriame ypatinga reikšmė teikiama įvairiausioms technologijoms ir pramonė paliečia didžiąją dalį mūsų gyvenimo sričių, ypatingai svarbi tapo SAIKINGO VARTOJIMO TEMA. Nuolatos modernėjančioje visuomenėje ir pasaulyje, kuriame patiriame vis didesnių problemų dėl oro užterštumo, klimato kaitos ir kitų neigiamų padarinių, kurie sukurti godžios vartotojiškos visuomenės bei pramonės industrijos, kasdien tampa vis svarbiau atsigręžti į atsakingą išteklių vartojimą, gamtos tausojimą. "Mano ginklai nukreipti į pagrindinį priešą - į gyvulišką, vartotojišką ir, deja, kol kas visagalį principą: "gyvenimas - malonumas". Aš tvirtinu, kad tikras, vertas žmogaus malonumas yra supratinga ir sąmoningai atlikta pareiga". (Just. Marcinkevičius).