Gruodį dalinamės dosnumu

Gruodį dalinamės dosnumu DOSNUMAS - tai polinkis apie kitus galvoti palankiai ir daryti gera kitiems. Dosnumas yra veiksmu išreikšta meilė. Pasidalintas džiaugsmas yra dvigubas džiaugsmas. Geriausia daugyba yra dalyba.

ADVENTO LAIKĄ SKIRIAME DOSNUMUI.

Kada gi gali būti tinkamesnis laikotarpis metuose skirti dėmesį dosnumo dorybės ugdymui bei puoselėjimui, jei ne susikaupimo, gerumo ir stebuklo laukimo kupinas Advento laikotarpis? Tad stebuklingiausią metuose GRUODŽIO MĖNESĮ dedikuojame vienai iš septynių Dieviškųjų dorybių - DOSNUMUI. Gruodžio mėnesį nepaliaujamai džiuginame aplinkinius ir nuolatos dovanojame savo dosnumą. Ne tik lepindami juos materialiomis dovanomis, bet ir dovanodami savo dėmesį, laiką, rūpestį, kruopštumą...
Šiandieniniame pasaulyje, prabilus apie dosnumą, dažnas iš mūsų klaidingai esame įpratę tai sieti tik su finansine parama ar pagalba materialiaisiais ištekliais. Iš tiesų dosnumas yra gerokai gilesnė, platesnė (ne tik materialinę, bet ir psichologinę bei emocinę) sritis apimanti sąvoka. Tačiau kad ir kokiu būdu reikštume dosnumą aplinkiniams, jis visuomet turi vieną būtiną ir neišvengiamą savybę: TIKRASIS DOSNUMAS REIŠKIA DUOTI IR NESITIKĖTI GAUTI ATGAL. I.De Livris yra sakęs: "Dosnumui nereikia užmokesčio, jis visada pats save apdovanoja."

TURTINGAS TAS, KURIS DOSNUS
Evangelijoje pagal Luką rašoma: "Duokite - ir jums bus duota. Kokiu saiku seikėsite , tokiu Jums bus atseikėta." (Lk6,38). Ir tai gyvenimiška, pasaulio traukos dėsniams paklūstanti išmintis. nes geri darbai visuomet grįžta atgal dar didesniu gerumu, o pikta mintis taip pat: apsuka ratą ir grįžta pas savo siuntėją tokiu pat ar net didesniu svoriu. Todėl dalindamiesi su aplinkiniais tuo, ką patys pasaulyje turime geriausio, atveriame sau galimybę praturtėti ne tiek materialine, kiek dvasine ir emocine prasme. Tai žinodami ir suprasdami gruodžio mėnesį mes mokomės vidinius turtus savo širdyje krauti DOSNUMO VEDINI.

KAIP GALIU PARODYTI KITAM SAVO DOSNUMĄ? KAIP MAN IŠMOKTI VISADA BŪTI DOSNIAM?
Darželio auklėtojos visą gruodžio mėnesį nepailstamai stengiasi pagelbėti vaikams rasti atsakymą į šį klausimą, besidalindamos savo pavyzdžiu, patarimais ir organizuodamos pačias įvairiausias, dosnumo dorybę bendruomenėje puoselėjančias, veiklas.
Šį mėnesį savo gyva patirtimi ir išgyvenimais atrandame, kad: DOSNŪS MES NE TIK DAIKTAIS IR MATERIALIA PAGALBA GALIME BŪTI - DOSNUMĄ GALIME REIKŠTI IR PER KUR KAS SUBTILESNĘ BŪTĮ. Pavyzdžiui, laiko dovanojimas yra šių laikų privilegija. Šiuolaikiniame skubančiame, susvetimėjusiame pasaulyje kartais laikas, skirtas kitam žmogui, gali tapti nepaprastai didele, svarbia, jo širdį glostančia ir gyvenimą keičiančia dovana. Dalintis galima viskuo, ką turime tauraus: žiniomis, išmintimi, gerumu, patarimu, gražiu žodžiu, dėmesiu, atidumu... Svarbu, kad tas DOSNUMAS BŪTŲ KUPINAS GERUMO. Dalinkimės viskuo, kas daro mūsų pasaulį gražesniu. Auklėtojos su vaikais gamina ir įrenginėja prakartėlę. Lieja žvakes Advento vainikams ir šv. Liucijos žibintams. Gamina dekoracijas kalėdiniam vaidinimui, kurį dovanoja tėveliams. 

J.V.Gėtė: "Dosnumas, ypatingai lydimas nuolankumo, visada užkariauja širdis". Šie žodžiai yra tikrų tikriausia tiesa, n es tikras, nuoširdus dalijimasis nesuvaidintu gerumu visuomet giliai paliečia net ir abejingas širdis. 
Taigi, gruodį dosnumą savyje branginkime ir negailėdami jį dalinkime, nes: "Dosniausias davėjas ne tas, kuris duoda, o tas, kuris duoda ką turi geriausia." (A.Varvickas)