Augueko

Rugsėjo mėnesį žengdami į naujuosius mokslo metus, didelį dėmesį skiriame drąsos dorybei ir stengiamės ją auginti savyje, puoselėti kasdienybėje bei teisingai ją suprasti. Darželio auklėtojos padeda vaikams ne tik pažinti drąsą, kaip atskirą ir svarbią bendražmogiškąją dorybę, tačiau ir suprasti, kad drąsa - didžiulė kitų dorybių stiprintoja, pagalbininkė, užtarėja. Ji suteikia stiprybės, atveria platesnius kelius ir padeda tvirtesniu žingsniu keliauti į priekį. Naujieji mokslo metai neišvengiamai atneša mums naujų vėjų, žinių ir atradimų. Be to, pirmosios savaitės yra dar ir adaptacijos laikas. Todėl jo metu ir tėveliams reikia atsiverti drąsai ir pasitikėjimui. Apsisprendimui ir žinojimui, kad mano vaikui tai yra tinkamas variantas. Ir į juos, pasitikėdami vienas kitu, žengiame užtikrintu, drąsiu žingsniu. Sunkumai te nestabdo, o varo pirmyn. Keliaukime su nuostaba ir atradimų džiaugsmu. KODĖL TAI SVARBU?
Drąsa - tai bendražmogiškoji dorybė ir asmens savybė, į gyvenimą atnešanti platesnes galimybes, aukštesnius tikslus, saviraiškos laisvę bei galimybę gyvenime išmokti, patirti, atrasti DAUGIAU. Jei esame drąsūs - esame pasiryžę įveikti gyvenimo kelyje sutinkamus sunkumus, mums dažniau sekasi siekti savo svajonių ir sąmoningai, sėkmingai kurti savo gyvenimą. Tuo tarpu jei pasiduodame baimėms, jomis vadovaujamės - mūsų galimybių laukas bei perspektyvos ima mažėti. Būtent todėl itin svarbu nuo mažumės ugdyti drąsų asmenybės žvigsnį į jį supantį pasaulį ir padėti jai augant tesingai identifikuoti, vertinti savo baimes. T.y. turime padėti vaikui suprasti, kada baimės yra racionalios, pasvertos ir vertos nuosaikumo, o kada reikėtų į jas žvelgti kaip į gyvenimo siunčiamą iššūkį, kuris suteikia galimybę augti, tobulėti bei tapti stipresniu.
Rugsėjo mėnesį darželio auklėtojos, taikydamos įvairius mokymo metodus bei pasitelkdamos į pagalbą kasdienes veiklas ir užsiėmimus skirs ypatingą dėmesį tam, kad padėtų auklėtiniams ne tik teisingai suprasti DRĄSOS sąvoką, tačiau taip pat įkvėptų juos drąsiau žvelgti į juos supantį pasaulį ir sąmoningai ugdyti drąsą, kaip juos stiprinančią savybę ne tik kasdieniniame gyvenime, bet ir tolimesnėje perspektyvoje. 
KAIP MAN TAPTI TOKIU?
Į pagalbą pasitelkiame eksperimentus, improvizacijas, pasakas ir žaidimus, teatrą bei mokomės įvardinti baimes. Aptariame jas. Kartu galvojame būdus, kaip jas įveikti. Nebijok bijoti. Bet ar mes, suaugusieji, esame drąsūs būti savimi? O gal esame pernelyg santūrūs ir ne visada apginame savo nuomonę, ją dažniau nutylime, baiminamės išsišokti, esame labiau linkę būti kaip visi, pasislėpti minioje. Kas yra bičiuliška, šilta, konstruktyvi drąsa? Aukime su vaikais, kartu atrasdami teigiamus drąsos aspektus. Baimė - didžiausias iššūkis. Ji griauna svajones. O viskas prasideda nuo svajonės. Tačiau drąsa, kaip ir baimė, yra užkrečiama.
Be drąsos nebus gebėjimo pasiaukoti, atsiduoti artimui. Gal kartais vaikus per daug apipilame nurodymais, gal atvirkščiai - per daug saugome. Drąsa gimsta iš orumo ir savigarbos pajautimo. Drąsa gimsta iš meilės. Jei vaikystėje susiformuojame gynybos mechanizmus, suaugę bijome. O juk smagiau ne ginti savo vartus, o vesti pirmyn.
Nebijok bijoti!